Taigis... nusipirkus pirma karta fotoaparata reikia jam juosteles. Siuo metu yra parduodama kruva ivairiausiu juostu, kurias gamina nemazai firmu. Apie tai nieko, ar beveik nieko, nenusimananciam zmogui, susigaudyti gali buti nelengva.

Labiausiai paplitusi siomis dienomis - tai juostele tipas 135, kuri reiskia ne ka kita o ta pacia 35mm plocio perforuota is abieju krastu juostele. Dabar jos visos yra supakuotos metaliniame vienkartiniame konteineryje su uzrasytu DX kodu (apie ji veliau). Anksciau kai budavo paplite rusiskos juostos, jos budavo supakuotos i daugkartinius plastikinius konteinerius, kuriuos galedavai ivairiai panaudoti (pervynioti i ji likusi gala juostos ir pan.). Taigi siuolaikines juosteles buna supakuotos po 12, 24 ir 36 kadru ilgio juostas, kadro diametras 24x36. Zinoma galima sutikti ir kitokiu ilgiu juostas - 8, 15, 27, 38 kadru. Sis skaicius kadru rodo darbinius kadrus, nors juosteles priekyje buna 2 ar 3, o gale dar bent 1 kadras (zymimi jie 0, 00, arba X, XX, taip pat E kadras gale). Fotoaparatai su automatiniu juostos prasukimu primuosius kadrus prasuka, palikdami juos tuscius. Paprastai taip daro megejiski ir pusiau megejiski fotoaparatai, "muilines", o profesionaliuose aparatuose siuose kadruose buna irasoma tam tikra informacija apie nufotografuotus kadrus.

Neseniai, pries kelis metus,  atsiradusi nauja sistema APS (Advanced Photo System) pasiule kai kuriuos naujus sprendimus foto megejams, bet kol kas ji dar nelabai paplitusi. Visu pirma del to, kad jom reikia specialiu fotoaparatu, kurie sugeba priimti sias juostas, nes juostos konteineris yra kitokios formos. Sios juostos yra gaminamos pagal profesionaliu juostu technologijas, tai reiskia kokybiskesne atvaizdo kokybe, bet jos yra brengesnes uz mums viesiems iprastas juostas. Ju formatas vadinamas IX240. Pati juosta yra kiek mazesne negu mums iprasta 135 tipo, todel ir fotoaparatai yra kiek mazesni. APS siulo triju tipu formatus: Klasikinis (C), HDTV (H), Panoraminis (P). Ryskindami tokias juostas jus visada gausite juostos isklotine (indeksa) ant popieriaus, pvz. 20x30cm dyzio su visais kadrais.

Profesionalai fotografai be iprastos 135 tipo juosteles naudoja ir kitu tipu juostas - 120 ir 220. 120 tipo juosta tai neperforuota 61.5mm plocio fotojuosta, kurios pradzia priklijuota prie popierines juostos (rakordo), kuris yra dvigubai ilgesnis negu pati juosta. Rakordas skirtas apsaugoti juostele nuo sviesos dedant ja fotoaparata. Visas sis reikalas yra sudedamas i plastmasini konteineri. Ant rakordo taip pat yra zymes leidziancios tiksliai suvaldyti juosteles prasukima rankinio juostos sukimo fotoaparatuose. 220 tipo jostos skiriasi nuo 120 tipo dvigubai didesniu ilgiu, del to, kad rakordas priklijuotas tik prie juostos priekio ir galo.

Didesnio dydzio, pradedant ir nuo 645 (56x41.5mm) 6x6(56x56mm), 6x7 (56x69.5mm) ir toliau 10x12 iki 50x60 (naudojama su dumplinemis kameromis), taip pat fotolapai 4x10, 5x7, 7x17, 8x10, 8x20, 11x14, 12x20, 14x17, 16x20, 20x24 yra skirti isskirtinai profesionalams.

Juostos taip pat skirstomos i negatyvines ir skaidres, spalvotas ir nespalvotas.

Isryskinta pozityvine juosta jau yra gatavas ir galutinis produktas - skaidre (diapozityvas). Zinoma is skaidriu taip pat galima padaryti nuotraukas (as pats taip darau), bet tada popieriuje prarandamos smulkesnes detales, padideja kontrastai ir pan. Siaip skaires yra skirtos eksponuoti jas ant sienos su projektoriumi, taip pat skanavimas panaudojant jas spaudoje.

Skirtingai nuo skaidres, negatyvas yra tik tarpinis rezultatas, jis kaip galutinis rezultatas beveik nenaudojamas (tik zurnalistikoje, kai skanuojami negatyvai) ir visada is ju daromos nuotraukos.

Negatyvines juostos taip yra spalvotos ir nespalvotos. Vienintele siuo metu pasaulyje (kiek as skaiciau) nespalvota skaidre yra agfa Scala 200. Bet jai yra taikomas specialus apdirbimas, kurio pas mus nera.

Juodai/baltos fotojuostos, popierius buvo placiai paplite pries 10m ir seniau, nes zinoma jie ir atsirado zymiai anksciau. Ir fotomegejai ir profesionalai fotografavo su j/b juostomis ir tik keletas bandydavo naujai atsirandancias spalvotas. Kokybe spalvotu nuotrauku lyginant su dabartinemis buvo baisi. Bet per keleta metu viskas pasikeite ir tapo viskas atvirksciai. Dabar retai jau jur uztiksi j/b juosteliu parduotuvese. Dabar nusipirkes j/b juosta turesi pats ja ryskinti ir darytis nuotraukas arba ieskoti tokios fotolaboratorijos, kuri tai padarys. Zinoma kas visa tai pats dare ir anksciau (as pats eile metu tai sekmingai dariau fotolaboratorijose ar pas save namuose :), padarys ir dabar, jei visko neismete i siukslyna. Be to yra tokiu j/b juostu, kurios pritaikytos ryskinti su spalvotom juostos taikomu ryskinimo procesu C41, todel naudojant tokia juosta didesniu problemu siuo metu nebus.

Juostu jautrumas nusakomas ISO standartu, yra 100, 200, 400 jautrumo megejisku juosteliu, naujai atsirado ir ISO800 jautrumo juostos. Profesionalios juostos gaminamos dar platesniame jautrumo diapazone - 50, 100, 160, 200, 400, 800, 1600 jautrumo. Kitais atvejais anglu kalba tai skamba kaip "greitis". Kuo didesnis jautrumas, tuo juosta skaitoma greitesne. Realiai tai pasireiskia trumpesniais islaikymas fotografuojant ta pati objekta.

Maziau jautrios juosteles (ISO100) skirtos fotografuoti gero apsvietimo salygomis, sauletomis dienomis, tuo tarpu, kai esant prastam apvietimui, fotografuojant sporto renginius, jau prireikia jautresnes (ISO400) juostos, norint kad islaikymai nebutu ilgi ir vaizdas neisplauktu sukrutinus aparata. ISO200 juosta laikoma universaliausia. Naudojant muilines tipo aparatus su dideliu zoom'u (pvz. 28-135mm) jau neissisuksite be ISO400, kadangi maza optikos skyle (diafragma) praleidzia nedaug sviesos (muilinese maziausia skyle buna f5.6-8 eiles, kai tuo tarpu, profesionalioje technikoje retai pakyla virs f4).

Maziau jautrios (ISO50-ISO100) juostos turi geresnius parametrus negu jautriosios - grudetumas mazesnis, skiriamoji geba didesne, todel jos labiausiai tinkamos peizazu, kitu gamtos vaizdu fotografavimui. Taip pat jos labiau pakencia eksponometro paklaidas.